Danilčikienė Onutė

Danilčikienė Onutė

LIAUDIES MENININKĖ

Onutė Danilčikienė – kūrybinga Ilgakiemio menininkė, cementu prikelianti daiktus antram gyvenimui.
gyvena Kauno rajone, Ilgakiemio kaime. Tai vieta, kur jos kūrybinės idėjos virsta išskirtiniais meno objektais – cementinėmis vazomis, vazonais ir net skulptūromis.
Onutė menine saviraiška rimčiau susidomėjo, kai pabandė pagaminti pirmąjį vazoną iš netikėtų medžiagų – seno frotinio rankšluosčio ir sienų tinkavimo mišinio. Nors pirmas bandymas nebuvo tobulas, jis pažadino didelį kūrybinį smalsumą. Moteris atrado, kad gali prikelti senus, nebenaudojamus audinius ir daiktus naujam gyvenimui, sujungdama juos su cementu ir paversdama funkcionaliais meno kūriniais.
Savo dirbiniuose Onutė naudoja cementą, senus audinius, buities daiktus. Vazonai ir vazos formuojami etapais: pirmiausia užtepami cementu, paliekami džiūti, vėliau dailinami, taisomi ir galiausiai dažomi. Kai kuriems kūriniams menininkė leidžia išlaikyti natūralią cemento spalvą, kuri puikiai atskleidžia nėrinių ar audinių tekstūrą.
Jos kūryba pasižymi išradingumu, tvarumu ir asmenišku požiūriu į medžiagą. Onutė renkasi žemiškas spalvas – rudą, juodą, žalią, oranžinę. Nemėgsta raudonos, tad jos kūryboje šios spalvos beveik nepamatysite. Svarbiausias principas – jokio vienodumo: kiekvienas darbas unikalus.
Nors menininkė nesiekia profesionalios menininkės statuso, kūryba jai – tai ne tik hobis, bet ir gyvenimo džiaugsmas, meditacija, savirealizacija. Ji kuria sau, savo kiemo grožiui, bendruomenei, kartais dalijasi savo darbais ir patirtimi su artimaisiais. Nors talkininkų būna nedaug – dažniausiai padeda sūnus ar sesuo – Onutė savo rankomis sukuria įspūdingą grožį.
Jos kiemas – tai gyvas meno pavyzdys Ilgakiemyje. Savo kūryba Onutė skatina mąstyti apie daiktų pernaudojimą, tvarumą ir grožio kūrimą paprastomis priemonėmis. Tai puikus pavyzdys, kaip menas gali gimti ne tik studijoje, bet ir paprasto žmogaus kieme – iš širdies, kantrybės ir vaizduotės.

Nuotr.:
Kristinos Meilutės