Kauno tvirtovės III fortas
Kauno gynybinės tvirtovės III fortas statytas 1882–1889 m. Garliavos apylinkių seniūnijoje, Seniavoje, Titnago gatvėje, Sąnašos upelio slėnio pietinio šlaito viršutinėje terasoje. Rekonstruotas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Iš forto atsiveria platus kraštovaizdis – gerai matomas Jiesios slėnis ir Nemuno slėnio panorama, ypač nuo kalvos ties Jiesios ir Sąnašos santaka.
Forto statiniai kazematuoti, užnugaryje įrengtos kareivinės. Forto centre buvo įrengtos artilerijos pozicijos, o priekinėje dalyje – pėstininkų pozicijos su aikštelėmis lengvosioms prieššturminėms patrankoms. Kazematai pastatyti iš raudonų plytų, jų fasadai dekoruoti carinei Rusijai būdingais architektūriniais elementais.
Forte buvo įrengti penki šaudmenų sandėliai su sudėtinga šildymo ir vėdinimo sistema. Ji užtikrino sausą ir pastovios temperatūros mikroklimatą – tam naudotos krosnys, šildymo katilai ir karšto vandens vamzdžiai.
Forto gynybai svarbūs buvo kaponieriai: užnugario kaponieriai saugojo griovį ir kartu buvo įėjimai į fortą. Taip pat įrengtas centrinis kaponierius iš šešių kazematų ir du puskaponieriai. Papildomai fortą saugojo kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudonų plytų siena. Tokia konstrukcija leido sumažinti sienos storį ir kartu apriboti galimus pažeidimus – priešui apgadinus vieną dalį, likusi konstrukcija išlikdavo tvirta.
Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. rugpjūčio pradžioje vykstant Kauno tvirtovės puolimui, III fortas buvo intensyviai apšaudomas sunkiosios vokiečių artilerijos, įnirtingai gynėsi nuo vokiečių pėstininkų puolimo. Po 10 dienų įnirtingų mūšių, 1915 m. rugpjūčio 16 d., III forto įgula atsitraukė viena iš paskutiniųjų puolamame I skyriuje. Forto teritorijoje yra išlikusių 305 ir 420 mm kalibro artilerijos sviedinių paliktų pėdsakų, sugriautų statinių, išmuštų duobių.
Tarpukariu fortas priklausė Lietuvos kariuomenei, o dėl gyvenamojo ploto trūkumo kareivinėse buvo apgyvendinti civiliai gyventojai – susiformavo vadinamosios fortų kolonijos.
1940 m. fortas perėjo Sovietų Sąjungos kariuomenės žinion. Vokietijos okupacijos metais forte veikė maisto sandėliai. Sovietų okupacijos metais, iki 1985 m., fortas buvo tapęs karinės amunicijos sandėliais.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m., forto statiniuose veikė įmonė „Gazagroservisas“, kuri prekiavo automobiliais ir jų dalimis, o kareivinėse sandėliavo techniką. Vėliau teritorija buvo apleista.
Nuo 2014 m. vietos bendruomenės iniciatyva fortas pradėtas tvarkyti: iškirsti menkaverčiai krūmai, įrengta rekreacinė zona, nutiesti takai lankytojams. Fortą prižiūri III forto įgula – asociacijos „Kauno tvirtovė“ padalinys. Dalis teritorijos priklauso įmonei „Apželdinimas“. Dar 1991 m. forto teritorijoje įsteigtas Naujosios Fredos teriologinis draustinis, skirtas šikšnosparnių apsaugai.
2022–2024 m. forte vyko stimpanko festivalis, organizuotas kaip iniciatyvos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Renginys suburia bendruomenes, menininkus ir stimpanko kultūros entuziastus iš Lietuvos ir užsienio, pristato šio žanro muziką, kostiumus bei Viktorijos epochos įkvėptus kūrinius.
Daugiau:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_tvirtov%C4%97s_III_fortas
https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kauno-tvirtoves-iii-fortas/4817
Lit.:
Straipsnis Ovidijaus Jurkšos
VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“
