Lietuvos partizanų žūties vieta, Girininkų I km.

1945 m. liepos mėn., suaktyvėjus aplinkinių kaimų krėtimui, partizanai nutarė pasitraukti į atokesnes, sunkiau prieinamas stovyklas, esančias vadinamajame Eglynėlio raiste.
Remiantis Jono Sendziko-Ožio prisiminimais, 1945 m. liepos 10 d. partizanai miške sutiko vadinamuosius „vermachto kreivius“, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo NKVD kareiviai. Priėmę jų kvietimą apsilankyti stovykloje, buvusioje šioje vietoje, partizanai buvo kankinami ir klasta nužudyti. Spėjama, kad žuvo apie 10 Kęstučio Brundzos-Daktaro būrio partizanų.
NKVD kareiviai, imituodami iš Latvijos atvykusius vermachto karius, prašė Lietuvos partizanų palydos kelionei per Lietuvą. Pelnę palankumą ir pasitikėjimą, jie partizanus užpuolė, sadistiškai nukankino ir sušaudė.
Žinomi žuvę partizanai: Juozas Bacevičius-Puškinas (g. 1928 m., Plieniškių k., Šakių vlsč., Šakių aps., gyv. Kampinių k., Veiverių vlsč., Marijampolės aps., partizanavo nuo 1945-01-03), Juozas Jankauskas (daugiau duomenų neišaiškinta), Jonas Kalašinskas-Ragaišis (g. 1920 m., gyv. Pabališkių k., Veiverių vlsč., Marijampolės aps., partizanavo nuo 1944-12), Kazys Liaukus-Stumbras (g. 1918 m., gyv. Gyvių k., Veiverių vlsč., Marijampolės aps., partizanavo nuo 1945-03-04), Julius Matulevičius-Gulbinas (g. 1927 m. (gal 1922 m.), Švediškių k., Lukšių vlsč., Šakių aps., gyv. Agurkiškių k., Višakio Rūdos vlsč., Marijampolės aps., partizanavo nuo 1945-05), Vitas Paltanavičius-Grafas (g. 1923 m., Mastaičių k., Garliavos vlsč., Kauno aps., gyv. Gyvių k., Veiverių vlsč., Marijampolės aps., partizanavo nuo 1945-05-05), Jurgis Paškevičius-Marsas (g. 1916 m., gyv. Kajackų k., Višakio Rūdos vlsč., Marijampolės aps., partizanavo nuo 1945-04; 1999-12-01 pripažintas kariu savanoriu).

1989 m. Dalytės Raslavičienės iniciatyva vykdytos partizanų palaikų paieškos – surasta palaikų, jų dalių ir atskirų kaulų. Genetiniai tyrimai neatlikti, tačiau nustatyta, kad rasti 7 partizanų palaikai, kurie perkelti į Skausmo kalnelį (u. k. 33545).
Memorialinėje lentelėje įvardytos ir, kaip manoma, kitose vietose žuvusių partizanų pavardės: Antanas Skiečius-Vyturys (g. 1928 m. (?), gyv. Žuklijų k., Paežerėlių vlsč., Šakių aps., žuvęs gretimoje vietovėje), Juozas Bilskis (gyv. Girininkų I k., Kauno r., valstietis, Lietuvos partizanas, žuvo 1945 m. Kazlų Rūdoje), Justinas Milišauskas (g. 1922 m. (?), gyv. Papilvio k., Prienų r., Lietuvos partizanas, žuvo 1945-07-12 Kazlų Rūdos miškuose).
Atgimimo metu LPKTS Veiverių skyriaus pirmininkės Dalytės Raslavičienės rūpesčiu žūties vietoje pastatytas kryžius, kurio autorius – Jonas Sendzikas.
1993 m. vieta registruota Kultūros vertybių registre.

Lit. ir nuotr.:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search