Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjos, literatūros kritikės, vertėjos Ugnės Karvelis gimtinė Ringaudų sen.

Lietuvių išeivijos rašytoja, vertėja ir literatūros kritikė Ugnė Karvelytė-Karvelis yra susijusi su Kauno rajonu – ji gimė Noreikiškių kaime, Ringaudų seniūnijoje, buvusioje dvaro sodyboje. Nors būdama vos penkerių su šeima išvyko iš Lietuvos ir augo Prancūzijoje, visą gyvenimą išliko ištikima gimtinei ir aktyviai tarnavo Lietuvai.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ji dirbo lietuvių kultūros atašė prie UNESCO, supažindindama Vakarų visuomenę su Lietuvos valstybe, jos istorija, iškiliais žmonėmis ir pokyčiais po Atgimimo. Karvelytė į prancūzų kalbą išvertė daugelio lietuvių literatūros klasikų kūrybą: Kristijono Donelaičio, Maironio, Jono Aisčio, Balio Sruogos, Salomėjos Nėries, Ričardo Gavelio, Jurgos Ivanauskaitės, Bitės Vilimaitės, Alfonso Grybausko, Aido Marčėno, Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko ir kitų autorių tekstus.
1991 m. ji sukūrė du televizijos filmus apie Lietuvą. Taip pat rašė apsakymus prancūzų kalba, o 1997 m. išleido autobiografinį romaną Rytoj traukinių nebus (prancūziškai knyga buvo publikuota 1991 m.). 2005 m. kartu su smuikininku Martynu Švėgžda von Bekkeriu išleido kompaktinę plokštelę Garsas ir žodis, kurioje derinama smuiko muzika ir literatūra.
Karvelio dvaras
Ugnės Karvelytės gimtojo Karvelio dvaro istorija prasideda XIX a. pradžioje. Tarpukariu dvarą valdė Lietuvos finansų ministras Petras Karvelis, kuris čia įsigijo 80 ha žemės. Iki 1940 m. Karvelio dvaras buvo vienas moderniausių, pavyzdingiausių ir pelningiausių ūkių ne tik Kauno apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje. Be to, dvaras tapo reikšmingu kultūros centru – čia rinkdavosi laikinosios sostinės kultūros, meno ir politikos elitas.
Tačiau 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai Karvelių šeima buvo priversta palikti Lietuvą ir emigravo į Vokietiją. Tais pačiais metais dvaras buvo nacionalizuotas. Pokariu čia įsikūrė Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) mokomojo ūkio administracija, vėliau – ūkio darbuotojų butai.
Šiandien buvusio Noreikiškių dvaro teritorijoje, tarp privačių gyvenamųjų namų, dar išlikę kai kurie dvaro pastatai: gyvenamasis namas, kumetynas, karvidės ir sandėlis (Šiltnamių g. 59, Noreikiškės). 1992 m. Noreikiškių dvaro sodybos fragmentai buvo įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.