Martinaitis Kazimieras

SKULPTORIUS, TAUTODAILININKAS

„Žmonės yra skirtingi, vienas, žiūrėdamas į medžio gabalą, mato stalą ar spintą, kitas – malkas, o trečias – kryžių ar koplytstulpį“.
K. Martinaitis

Kazimieras Martinaitis –  kryždirbystės puoselėtojas, gimęs Grabavos kaime, Garliavos apylinkėje. Meilė medžiui atsirado dar vaikystėje – tuomet Kazimieras lenktinio peiliuko nepaleisdavo iš rankų. Miške rinkdavo keistai išsiraičiusias šakas, raižydavo jas, iš žilvičio darydavo švilpynes. Jaunystėje, pamatęs gražesnį dirbinį, stengdavosi jį atkartoti – taip formavosi savitas stilius ir meistrystė.
Po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju meno gaminių įmonėje „Dailė“, o vėliau – kituose darbuose. Vis dėlto drožyba liko nuolatiniu pomėgiu: įrankiai rankose atsidurdavo vos tik atsirasdavus laisvo laiko. Nuo 1992 m. Kazimieras yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Kūrybinis palikimas įspūdingas – meistras yra sukūręs kelis šimtus kryžių, koplytstulpių, stogastulpių ir mažesnių medžio skulptūrų. Iš medžio jis drožia beveik viską, ką mato ir kuo tiki.
2014 m. tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatu, o 2010 m. už kūrybinį indėlį įvertintas metų Garliaviečio vardu.

„Nedrožiu tik velnių ir raganų. Iš gyvenimo imu vien tai, kas gražu ir gera, nes blogiu tarsi užsikrečiama. Jei tam pasiduočiau, žinau, jog nieko vertingo nesukurčiau“.
K. Martinaitis

Nuotr.:
Kristinos Meilutės