Poetui A. Višteliui-Višteliauskui Kluoniškių km.
„O, brangi lietuviškoji, / Šventa kalba prigimtoji, / Už žemčiūgus tu brangesnė/ Ir už viską tu meilingesnė.“/ A.Vištelis-Višteliauskas
1989 m. Kluoniškių kaime, Zapyškio seniūnijoje, poetui, vertėjui, publicistui, aušrininkui Andriui Višteliui–Višteliauskui atminti pastatytas paminklas. Manoma, kad šioje vietoje poetas kurį laiką gyveno. Paminkle įrašyta: „O brangi lietuviškoji šventa kalba prigimtoji. Andriui Višteliui, poetui aušrininkui. Zapyškio žmonės“. Paminklo autorius – skulptorius Stasys Žirgulis.
1992 m. paminklas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Andrius Vištelis–Višteliauskas buvo vienas žymiausių „Aušros“ poetų, jos rėmėjas ir platintojas, nors poetinis talentas nebuvo stipriausia jo asmenybės pusė. Svarbus jo gyvenimo etapas – 1863 m. sukilimas: jis dalyvavo kovose Balbieriškio, Pilviškių ir Ąžuolų Būdos miškuose, pasižymėjo sumanumu bei drąsa ir pelnė karininko laipsnį. Sukilimo metu ne tik kovojo, bet ir kūrė dainas; viena populiariausių – „Maršas Lietuvos“, dainuota dar ilgai po sukilimo.
Sužeistas pateko į nelaisvę, tačiau nežinomomis aplinkybėmis pabėgo į Vakarus. Vėliau atsidūrė Italijoje, kur kovojo Garibaldžio armijos gretose. 1886 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos.
Gyvendamas svetur, palaikė glaudžius ryšius su M. Akelaičiu, J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, J. Mikšu, M. Jankumi ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Bendradarbiavo leidiniuose „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė lietuvninkų“ ir kituose. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL.
Kurti pradėjo būdamas 17 metų – rašė lyriškus, liaudies dainoms artimus eilėraščius, pasakėčias („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), vertė lenkų poeziją, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1881). Jo kūrybinis palikimas išbarstytas Tilžės, Poznanės, Karaliaučiaus, Varšuvos ir kitų miestų lietuvių bei lenkų spaudoje.
1983 m. išleistoje P. Palilionio poemoje „Vėjuota saulė“ viena dalis – „Visais gyvybės kodeksais“ – skirta A. Vištelio atminimui. 1987 m. Kauno dramos teatras pastatė J. Marcinkevičiaus pjesę „Erelnyčia“ (šeši vieno gyvenimo epizodai), skirtą A. Višteliui.
Nuotr.:
www.virtualusturas.lt
