Rašytojo K. Borutos sodyba, Garliavos apylinkių sen.

 Rašytojo K. Borutos sodyba, Garliavos apylinkių sen.

Jiesios kraštovaizdžio draustinyje, Ražiškių kaime, Garliavos apylinkių seniūnijoje, ant vietinių vadinamo Čigonkalnio, iki šių dienų stovi Borutų sodyba. Šioje sodyboje 1938–1941 m. nuolat, o 1942–1965 m. su pertraukomis gyveno poetas, prozininkas ir vertėjas Kazys Boruta. Čia jis pasodino obelų sodą, nutiesė takus, pavadintus „Gyvenimo tempas“ ir „Ramybės tempas“. Po Antrojo pasaulinio karo atvažiuodavo tik atostogauti, o nuolat gyveno Vilniuje. Vėliau šiame name apsigyveno K. Borutos brolis Jonas su šeima. Čia rašytojas parašė romaną „Baltaragio malūnas“ (1945 m.). Baltaragio vardu pavadinta ant kito kalno priešais Borutos namelį nusitęsusi Rokų gyvenvietės gatvė.
Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje (dabar – progimnazijoje) 1994 m., pirmosios „Poezijos pavasarėlio“ šventės metu, buvo įkurta Borutaičių draugija. Jos vadovė – Z. Petraitienė. Draugija kiekvienais metais prie rašytojo K. Borutos namelio rengia mokinių poezijos šventę-konkursą „Poezijos pavasarėlis“. 1993 m. namas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
K. Boruta eilėraščius spausdinti pradėjo 1923 m. Jis išvertė A. Tolstojaus, H. Ibseno, F. Šilerio, W. Šekspyro kūrinių. Rašytoją ypač išgarsino romanai „Mediniai stebuklai“ (1938 m.) ir „Baltaragio malūnas“ (1945 m.), kurie patenka į gražiausių lietuvių knygų sąrašą. Taip pat parašė autobiografinę knygą „Gyvenimas drauge su draugu“ (pirmą kartą publikuota 1999 m.) bei kūrinių, skirtų vaikams: pasakų rinkinį „Dangus griūva“ (1955 m.) ir apysaką „Jurgio Paketurio klajonės“ (1963 m.).
„Baltaragio malūnas“ sulaukė neregėto populiarumo: pagal jį 1973 m. sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, tapęs kino klasika. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2002 m. pastatytas spektaklis (inscenizacijos režisierius – A. Pociūnas, choreografas – V. Brazdyla), o 2012 m. – išleistas spektaklio audiovizualinis įrašas (TV vaizdo režisierė – I. Morkevičienė). Šokio teatre 2011 m. sukurtas baletas (choreografas – V. Brazdyla). Romanas išverstas į rusų, latvių, estų, islandų, čekų, vokiečių ir lenkų kalbas.

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/