Tauro apygardos partizanams, Jonučių km. (Dagilių sodyboje)
Paminklinė kompozicija (kryžius ir paminklinis akmuo) Kazio ir Onos Dagilių sodyboje yra pastatyta 1948 m. rugpjūčio 10 d. žuvusiems Tauro apygardos partizanams atminti.
1948 m. šioje sodyboje, įrengtame Tauro apygardos štabo žeminėje, per kautynes su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais ir MGB Garliavos valsčiaus poskyrio stribais žuvo Tauro apygardos vadas Jonas Petras Aleščikas – Rymantas, Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Juozas Skučas – Šaulys ir šios kuopos žvalgybos viršininkas Kazimieras Brundza – Papartis. Partizanų užkasimo vieta ir kapai - neišaiškinti. Spėjama, kad prie buvusios MGB Garliavos vlsč. būstinės.
Kryžius buvo pastatytas 1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Garliavos 1-osios grupės vadovo Ričardo Gudaičio ir nario Algirdo Drūlios iniciatyva.
Paminklinė plokštė buvo įrengta 1992 m. gegužės mėn. J. P. Aleščiko sūnaus Jono Rimanto Aleščiko iniciatyva. Autoriai – P. Petraitis ir A. Švirinas.
2010 m. šis paminklas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Apie J. Aleščiką - Rymantą:
Jonas Aleščikas - Gediminas, Gintautas, Margis, Rymantas, g. 1916-06-24 Miškinių k., Lazdijų vlsč., Seinų aps., gyv. Kaune. 1936-06-19 Lazdijuose baigė „Žiburio” gimnaziją. 1939 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1939-09-16 suteikus jaunesn. leitenanto laipsnį, paskirtas mokomojo būrio instruktoriumi į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę, vėliau - mokomojo būrio vadas. 1940-09-05 paskirtas į Raudonosios armijos (toliau - RA) 29 šaulių teritorinį korpuso 179 šaulių divizijos zenitinės artilerijos divizioną. 1941-06 pasitraukė iš RA dalinio Pabradėje. 1941-1942 m. tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose. Paskirftas 2 bataliono 5 kuopos 3 būrio vadu. Tarnaujant 1943 m. buvo išsiųstas į vokiečių frontą prie Ladogos ežero. 1943-01-01 suteiktas leitenanto laipsnis. Gavęs atostogų į frontą nebegrįžo. 1944 m. Miškinių kaime įsirengė slėptuvę, rudenį, atėjus enkavėdistams, sužeistam pavyko pabėgti. Įstojo į ltn.Vytauto Gončio-Alseikos kuriamą Šarūno rinktinę. 1945-09 - 1946-02 ėjo Šarūno rinktinės vado pareigas. 1946 m. vasarą paskirtas TA rikiuotės skyriaus viršininku. 1946 m. rudenį paskirtas į TA štabą apygardos vado adjutantu ir karo lauko teismo pirmininku. 1947 m. vasarą - TA štabo organizacinio skyriaus viršininkas ir miško karo mokyklos egzaminų komisijos pirmininkas. 1947-09-12 vadovavo partizanams per kautynes, miškuose prie Kajackaraisčio, su MGB vidaus kariuomenės daliniu, buvo sužeistas. 1947-10-10 tapo Birutės rinktinės vadu. 1948-02-01 žuvus TA vadui A. Baltūsiui-Žvejui, J. Aleščikas-Rymantas 1948-04-04 paskirtas TA vadu. Žuvus, jam suteiktas laisvės kovų karžygio vardas. Jis 1999 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordino Komandoro kryžiumi. 1999-05-12 pripažintas kariu savanoriu. 1999-05-20 suteiktas majoro laipsnis;
Lit.:
Pietų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Dainavos ir Tauro apygardos / [parengė Edita Jankauskienė, Dalia Kuodytė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Rimantas Žvirblis ; ats. redaktorė Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008
http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm
