Valantiejienė Loreta

DAILININKĖ

Loreta Valantiejienė – kūrėja iš Rokų seniūnijos yra taikomosios grafikos magistrė, daugelį metų dirbanti vaikų knygų ir mokomųjų priemonių iliustruotoja, kurios veikla apima ne vieną meno sritį. Nuo iliustracijų iki papuošalų ir medžioklės tematikos suvenyrų – jos kūryba pasižymi įvairove, funkcionalumu ir nuolatiniu ieškojimu.

Profesinį kelią Loreta pradėjo nuo ankstyvos vaikystės – piešimo gebėjimai išryškėjo jau darželyje, o tvirtą kryptį pasirinko pradinėje mokykloje, nusprendusi, kad kurs iliustracijas vaikams. Baigusi Juozo Naujalio meno mokyklą (dabar – Kauno dailės gimnazija), studijas tęsė Lietuvos dailės akademijos Kauno fakultete, kur įgijo taikomosios grafikos magistro laipsnį.
Ilgus metus Loreta dirbo su vaikų literatūra – iliustravo knygeles, vadovėlius, žurnalus, bendradarbiavo su „Šviesos“, „Lututės“ ir kitomis leidyklomis. Jos piešiniai tapo neatsiejama edukacinės medžiagos dalimi, prisidėjo prie vaikų vaizduotės formavimo ir vizualinio pažinimo.
Be iliustravimo, kartu su vyru Arūnu Valantiejumi ji įkūrė mažąją bendriją „Lstudija“, kurioje kuria unikalius dirbinius medžiotojams – suvenyrus, prizus ir aksesuarus iš rago, plunksnų, kaulo, medžio bei kitų natūralių medžiagų. Šioje kūrybos srityje Loreta rūpinasi dizainu, estetika ir naujais sprendimais, o vyras atsakingas už gamybą: pjovimą, graviravimą ir techninį įgyvendinimą.

Menininkė kuria ir autorinius papuošalus moterims – iš plunksnų, akmenėlių, kriauklių, kailio. Tai nėra nuolatinė gamyba, bet kūrybinis eksperimentas, kylantis iš įkvėpimo ir medžiagų pažinimo. Taip pat Loreta užsiima fraktaline grafika ir meno terapija.
Naujausia jos veiklos kryptis – 3D medžio paveikslai, kuriuos ji kuria naudodama lazerinį pjovimą. Šie kūriniai, anot autorės, yra galimybė išbandyti naują techniką, atrasti dar vieną kūrybos formą ir vizualinę išraišką.
Loreta Valantiejienė yra aktyvi kūrėja, kuri nuolat ieškanti naujų meninių formų ir neprisirišanti prie vienos srities. Jos veikla apima tiek profesionalią leidybinę grafiką, tiek taikomąją kūrybą, o darbas – tai nuosekliai įgyvendinama vaikystės svajonė, kuri vis dar vystoma ir plečiama.

Kas šauna į galvą, tą ir darau: kartais moterims kuriu papuošalus su akmenukais, kartais – su plunksnomis ar kriauklėmis, kailiu. Tai nėra nuolatinis užsiėmimas, darau, kai ateina įkvėpimas, taip ir gimsta nauja linija. Genų įtakos, gabumų ir didelio noro neužtenka – reikia daug dirbti, nuolat tobulintis. O man tai daryti smagu ir lengva, nes mano darbas yra besirealizuojanti vaikystės svajonė.
Loreta Valantiejienė

Nuotr.:
Kristinos Meilutės