Vikūnų piliakalnis, Babtų sen.

Vikūnų piliakalnis, Babtų sen.

Vikūnų piliakalnis, vadinamas Kapčiumi, yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Babtų seniūnijoje, į šiaurę nuo Vikūnų kaimo. Piliakalnis įrengtas lygioje vietoje supiltoje kalvelėje Nevėžio slėnyje, Aluonos senvagės dešiniajame krante. Pasiekiamas keliu Panevėžiukas–Josvainiai, prieš Aluoną pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus apie 320 m.
Piliakalnio teritorija užima 4655 m². Tai nedidelė, apie 20 m skersmens stačiašlaitė kalvelė. Aikštelė ovali, orientuota rytų–vakarų kryptimi, iki 8,5 m ilgio ir 4 m pločio. Ją iš visų pusių juosia 0,5–1,5 m aukščio ir iki 8 m pločio pylimas. Šlaitai gana statūs, iki 4 m aukščio. Piliakalnis apardytas anksčiau kastų duobių ir žvyro kasimo, tačiau išlikę pagrindiniai jo reljefo elementai.
Piliakalnis datuojamas XIV amžiumi. Manoma, kad čia galėjo būti Vygando Marburgiečio kronikoje minimas bajoro Ivano namas, kurį 1365 m. sudegino kryžiuočiai.
Vikūnų piliakalnį gaubia įvairūs padavimai ir legendos. Pasakojama, kad senovėje karo metu kalniuką kepurėmis („kepeliušais“) supylę kareiviai, todėl piliakalnis ir galėjo būti pavadintas Kapčiumi. Tikėta, kad giliuose piliakalnio požemiuose paslėpti didžiuliai turtai, kurių niekas negali rasti, nors daug kam jie yra prisisapnavę. Kita legenda pasakoja, kad piliakalnis atsirado 1812 m., kai per šias vietoves traukėsi prancūzų kariuomenės likučiai. Esą prie Aluonos upelio žuvus generolui, kareiviai, pagerbdami savo vadą, kepurėmis supylė kalną, kuris išliko iki mūsų dienų.
Dar vienas pasakojimas piliakalnį sieja su vietiniu dvarininku. Esą praėjus maždaug šimtui metų nuo piliakalnio atsiradimo, čia buvo įrengtas rūsys daržovėms laikyti. Kadangi piliakalnis buvo patogioje vietoje prie Nevėžio, vasarą dvarininkas daržoves baržomis gabendavo į Kauną. Rūsys buvo užmūrytas, o virš jo užpiltas storas žemės sluoksnis. Pasakojama, kad ir šiandien piliakalnio viršuje jaučiama įduba, o vaikštant kai kur galima išgirsti tarsi plytų dunksėjimą.
Ypač įdomus ir pasakojimas apie šerno kapą. Legenda byloja, kad Vikūnuose gyvenęs ūkininkas, turėjęs tris sūnus, ilgą laiką negalėjo išsiaiškinti, kas naktimis išrausia jo bulvių lauką. Vyriausias ir vidurinysis sūnūs, saugoję lauką, vagies nesugavo, tačiau jauniausias sūnus paryčiais išgirdo triukšmą ir pamatė didžiulį šerną. Jį užmušęs ir užkasęs toje vietoje, kur dabar stūkso piliakalnis. Pasak legendos, dėl to piliakalnis savo forma ir primena šerną.
Vikūnų piliakalnis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, turintis archeologinę, istorinę, kraštovaizdžio ir mitologinę vertę. 2003 m. jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7641e319-baff-42aa-a904-ad08c709b419

Lit.:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7641e319-baff-42aa-a904-ad08c709b419

Nuotr.:
31686https://lt.wikipedia.org/wiki/Vik%C5%ABn%C5%B3_piliakalnis#/media/Vaizdas:Vik%C5%ABn%C5%B3_piliakalnis_2.JPG