Pradinis Kraštotyros knygos Straipsniai Kauno rajono ežerai, tvenkiniai, upės, šaltiniai - Prizginto Palazduonio šaltinis

Kauno rajono ežerai, tvenkiniai, upės, šaltiniai - Prizginto Palazduonio šaltinis

Šaltinis yra Kauno miškų urėdijoje, Vilkijos girininkijos teritorijoje, daugėliškių vietovėje, I miškų masyvo 6 kvartalo pietiniame pakraštyje, 0,2 km. į šiaurės vakarus nuo Lazduonos upės dešiniojo kranto , 0,35 km. į rytus nuo kelio Seredžius – Čekiškė, 0, 65 km. į šiaurės vakarus nuo Butvilonių piliakalnio. Dauboje- cirke šiuo metu trykšta 6 stipresnės versmės. Galima manyti, kad jų būta daugiau, tačiau ilgainiui užako. Versmių vanduo susilieja į vieną nedidelį upelį ir nuteka į pietryčius, į Lazduoną. Virš pagrindinės, stipriai mušančios versmės yra įrengtas šulinys. Už 12 m. į šiaurės vakarus nuo jo, aukštumoje, stovi, stovi mūrinė koplytėlė su Kristaus ir Marijos statulomis. Vienas medinis kryželis įkeltas ir į eglę ties šuliniu. Pirmąsias žinias apie šią vietą randame 1935 m. Lietuvos žemės vardyno anketose, kur ji vadinama Šulnėliu arba Prizginto šulnėliu, ir kur pasakyta, kad Palazduonio šaltinio vanduo turįs „gydomos ir šventos reikšmės". 1936 m. apie šią vietą duomenų surinko Balys Buračas, nors jų ir nepaskelbė. Senosios kartos žmonių pasakojimai rodo, kad ši vieta iš seno buvo laikoma šventa, XIX a. pab. – XX a. per. Čia jau stovėjo medinė koplytėlė, šalia kurios buvo ir dėžutė aukoms rinkti. Prie Palazduonio šaltinio žmonės užsukdavo vykdami į atlaidus Seredžiuje arba Čekiškėje. Šaltinio vandeniu praustis, šio vandens parsinešti visada ateidavo ir ligoniai. Daugiausia buvo gydomos akys, vanduo taip pat geriamas, laikomas šventu.

Lit.: Lietuvos Lokaliniai tyrimai

Kultūros paveldo departamentas