Kai eilėraščio eilutė virsta tušo potėpiu
Mokymosi visą gyvenimą koncepcija apima ne tik plačias asmeninio tobulėjimo galimybes, bet ir tam tikrą būtinybės aspektą. Mūsų šiandienio gyvenimo išskirtinis bruožas – sparčiai besivystančios technologijos lemia kasdien spartėjantį gyvenimo tempą, vis intensyvėjantį informacijos srautą ir vis augančius su tuo susijusius iššūkius. Šių nepaliaujamų pokyčių sūkuryje žmogus vis iš naujo čiuopia savo tapatybės kontūrus, patvirtina arba koreguoja savojo unikalaus „aš“ apibrėžtį. Tam kartais prireikia naujo mąstymo rakurso ir naujų metodų. Tarp jų efektyvumu išsiskiria įvairios tarpdisciplininės veiklos, atveriančios nestandartinių perspektyvų ir patirčių. Viena tokių neabejotinai vadintinas Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Nutapyta poezija bibliotekoje“, kurį finansavo Kauno rajono savivaldybė.
2024 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko 10 užsiėmimų ir baigiamasis renginys. Žinomos menininkės Rasos Staskonytės vedami susitikimai buvo skirti haiku poezijos ir dailės jungtims tyrinėti per teoriją bei kūrybines praktikas. Šiuos susitikimus sekusiose kūrybinėse dirbtuvėse, vedamose edukatorės ir fotomenininkės Kristinos Meilutės, buvo akcentuojami skaitymo skatinimo programos prioritetai. Projekto tikslas – tobulinti vyresnio amžiaus asmenų ir jaunų mamų bendrąsias kompetencijas, ugdyti kūrybiškumą, skatinti skaityti ir mokytis visą gyvenimą.
Projekto vadovė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jurgita Bartkevičiūtė pasidalijo mintimis: „Džiaugiuosi sėkmingai bei sklandžiai įgyvendintu projektu ir itin pozityviais žmonių atsiliepimais. Kūrybinėse dirbtuvėse projekto dalyviai atrado poetinės kaligrafijos ir tapybos subtilybes, gilinosi į haiku tradiciją, taip pat į išskirtiniu subtilumu bei išmintimi pasižyminčią japonų pasaulėžiūrą, jos apraiškas vaizduojamajame mene, analizavo poezijos ir iliustracijų sąsajas. Kiekvieno dalyvio unikalus indėlis ir kūrybinė energija atsispindėjo baigiamojo renginio parodoje. Nuoširdžiai dėkoju už aktyvų dalyvavimą, diskusijas ir puikią atmosferą – šis projektas dar kartą parodė, kaip kūryba suartina ir įkvepia!“
Pasak projekto dalyvės Rūtos, didžiausią naudą jai teikė ne meninė veiklų vertė ir net ne kūrybiškumo stimuliacija, o terapinis meno poveikis. Jį itin sustiprino japonų filosofija, harmoningai besiskleidžianti jų savito jų meno formomis. „Projekto susitikimai bibliotekoje man buvo neįkainojama patirtis. Ne tik šio to naujo išmokau ir sužinojau. Svarbiausia – pirmą sykį taip stipriai patyriau sveikatinamajį tokių užsiėmimų poveikį, nurimau. Jaučiu, kad projekto veiklos padėjo man atkurti psichologinę pusiausvyrą, sustiprinti pasitikėjimą savimi, savo menine ir emocine nuovoka“, – atviravo Rūta.
Kita projekto dalyvė – senjorė Ramutė – taip pat pabrėžė esanti maloniai nustebinta naujų patirčių: „Japonų stiliaus tapybą ir itin subtilius jos saitus su haiku atradau lyg naują pasaulį. Mane sužavėjo japonų kultūra, pagarbus šios šalies žmonių požiūris į senjorus. Pavyzdžiui, Japonijoje 80-metis menininkas itin gerbiamas, nes kuo daugiau metų žmogus praktikuoja meną, kuo jis yra vyresnis, tuo labiau vertinamas kaip turintis daugiau patirties, praktikos ir išminties. Japonų stiliaus tapybą atradau kaip meninę meditacijos formą. Nors projektas baigėsi, įspūdis toks stiprus, kad neketinu sustoti.“
Veiklas solidžiai vainikavo baigiamasis renginys, kurio partneriu tapo Garliavos kultūros centras. Projekto dalyvių sukurtų meno darbų parodos atidarymą puošė Garliavos kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro „Be pavadinimo“ (režisierė Z. Butiškytė) aktorių skaitoma poezija. Renginio metu visi projekto dalyviai ir renginio svečiai bendromis jėgomis sukūrė išskirtinį tapybos kūrinį, įkūnijantį japonų estetiką. Sensoriškai intensyvioje aplinkoje (skambant japoniškai muzikai ir smilkstant rytietiškiems smilkalams) kūrybos procesą pradėjo menininkė R. Staskonytė, tęsė edukatorė K. Meilutė, prisijungė kiti dalyviai.
Edukatorė Kristina džiaugėsi tuo, kad biblioteka, vis plėsdama savo veiklų spektrą, įsitvirtina kaip kultūrinio gyvenimo centras, ne tik siūlantis kokybiškas kultūrines veiklas, bet ir įtraukiantis, telkiantis, stiprinantis bendruomenes ir pačią bendruomeniškumo dvasią: „Baigiamasis projekto renginys – mūsų darbų paroda – buvo tikra šventė, kurioje galėjome pasidalyti savo kūriniais su kitais, pasidžiaugti mūsų visų pasiekimais ir bendros kūrybos džiaugsmu. Mano manymu, bendruomenės narių įtraukimas į projektą ne tik stiprina jų individualius įgūdžius, bet ir kuria stipresnę, aktyvesnę bei kūrybiškesnę bendruomenę.“
Menininkė R. Staskonytė, atskleidusi projekto dalyviams daug Japonijos meno ir mąstymo paslapčių, teigė esanti labai patenkinta stipriu grįžtamuoju ryšiu: „Susitikimų ciklas dovanojo malonią ir turiningą patirtį bendrakūryboje su grupe. Apčiuopiamas rezultatas – paroda, dalyvių pasidalijimas, kad ir toliau ruošiasi tęsti savo kaligrafijos kelią savarankiškai, nepaprastai motyvuoja ir toliau dalytis patirtimi meno srityje bendruomeniniuose projektuose. Dėkoju bibliotekai už puikią patirtį ir galimybę tobulėti drauge su kurti norinčiais žmonėmis. Nekantriai laukiu kitų kūrybinių susitikimų.“
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ne tik siūlo prieigą prie itin solidaus knygų ir kitų dokumentų fondo, bet ir kuria atviras, įtraukias erdves bei veiklas, pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms, skirtingų poreikių ar socialinių grupių žmonėms. Šiuolaikiška biblioteka – tai dinamiškas mokymosi, bendruomeniškumo ir kūrybiškumo skatinimo centras, atveriantis galimybes mokytis ir tobulėti visiems visuomenės nariams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties ar išsilavinimo. Bibliotekoje esate visuomet laukiami
