„Ledo vaikai“ – liūdna, bet būtina lietuvių istorija

„Ledo vaikai“ – liūdna, bet būtina lietuvių istorija

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyksta tikra šventė kaskart, kai apsilanko „Solo teatras“. Vakar Birutės Mar režisūrinis ir vaidybinis meistriškumas dar sykį sukūrė ypatingą vakarą Garliavoje susirinkusiai publikai.
 
Spektaklis „Ledo vaikai“ sukurtas Dalios Grinkevičiūtės „Laptevų jūros“ ir Birutės Mar tėvų prisiminimų motyvais. Pasakojimas labai jautriai ir subtiliai niuansuotas, o sukrečiantys įvykiai regimi mažos mergaitės akimis.
 
Šis spektaklis jau apkeliavo nemažai pasaulio – buvo vaidinamas Japonijoje, Argentinoje. Pasak Birutės Mar, skirtingų kultūrų žmonės labai nevienodai priima tokią problematiką. Pavyzdžiui, jautresniems ir savo labai sudėtingą istoriją turintiems japonams spektaklis „Ledo vaikai“ pasirodė itin artimas ir giliai sujaudino, o Argentinoje su publika neužsimezgė toks nuoširdus ir gilus ryšys.
 
Kaip žinome, Garliava neretai pavadinama tremtinių ir jų palikuonių miestu. Taigi nereikia nė abejoti „Ledo vaikų“ tematikos ir problematikos aktualumu šiame mieste. Į bibliotekos renginį sugužėjusi įvairaus amžiaus publika rodo, jog tremties išgyvenimai paliečia tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus žmones. „Liūdnas spektaklis, bet nieko nepadarysi. Nors ir skaudus šis mūsų istorijos tarpsnis, nederėtų jo pamiršti. Juk savo tautos istorijos išmanymas yra svarbus  tautinio sąmoningumo, pilietinės atsakomybės stiprinimo veiksnys. O žinojimas apie totalitarinio režimo žiaurumus ir jų pasekmes padeda jaunajai kartai aiškiau suvokti demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių svarbą. Istorinė patirtis, kalbant apie Lietuvos ir Rusijos santykius, suteikia svarų kontekstą šiuolaikinėms politinėms situacijoms vertinti.“ – teigė ilgametę „Solo teatro“ draugystę su biblioteka puoselėjanti vyriausioji bibliotekininkė Elvyra Matveičikienė.
 
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka nuoširdžiai dėkoja „Solo teatrui“ ir susirinkusiems žiūrovams. Visi kartu kūrėme ir išgyvenome nepamirštamą vakarą. Ir su džiaugsmu dalijamės žodžiais, kuriuos Birutė Mar įrašė bibliotekos svečių knygoje:

Mylimai mano bibliotekai, kuri jau tapo kaip NAMAI. Ačiū, kad pas jus visados jaučiu tokią šilumą, meilę, kad jūs tokie žingeidūs ir TIKRI, atviromis širdimis!