Tarptautinės stažuotės Slovėnijoje patirtis: nuo unikalios bibliotekų sistemos iki tvarių bendruomeninių iniciatyvų
Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padalinio Raudondvario biblioteka vyr. bibliotekininkė Greta Vaitaitytė vyko į profesinę stažuotę Slovėnijoje. Kelionėje ji siekė susipažinti su šalies viešųjų bibliotekų tinklo ypatumais, paslaugų modeliais ir bendruomeniniais projektais. Tarptautinis vizitas įgyvendintas pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomą projektą „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“ (Kauno regione jį koordinuoja Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka). Šį projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal 2021–2030 metų kultūros ir kūrybingumo plėtros programą, o svarbiausias tikslas – nuosekliai kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją bei gerinti visuomenei teikiamų kultūros paslaugų kokybę.
Slovėnija pasižymi itin išplėtota viešųjų bibliotekų struktūra: visoje šalyje veikia 59 viešosios bibliotekos su 283 filialais ir 13 mobiliojo ryšio bibliotekų – bibliobusų, leidžiančių užtikrint kultūros paslaugų prieinamumą net 1 199 aptarnavimo taškuose. Stažuotės metu buvo aplankytos šešios skirtingos institucijos: Liublianos miesto biblioteka (Mestna knjižnica Ljubljana – LCL), Slavų bei Polje bibliotekos, Franceto Bevka biblioteka Nova Goricoje, Seminarijos biblioteka ir Nacionalinė bei universitetinė biblioteka (NUK). Nors skiriasi šių įstaigų dydis, paskirtis ir lankytojai, vis dėlto jas visas vienija atvirumas visuomenei, tvarios veiklos kryptys ir dėmesys profesiniam darbuotojų augimui.
Kartu su infrastruktūriniais sprendimais stažuotės metu nagrinėti specializuotų centrų veiklos principai. Liublianos miesto bibliotekoje veikiantis Mokymų centras rūpinasi vientisu darbuotojų žinių lygio palaikymu, rengdamas sistemingus kursus – nuo kasdienio bibliotekinių sistemų naudojimo iki subtilių knygų restauravimo bei priežiūros darbų. Tuo tarpu jaunimo literatūros ekspertų erdvė – Pionirska centras – kuria metodinius leidinius, stebi tarptautines tendencijas bei administruoja vertingą „Auksinės kriaušės“ (Zlata hruška) kokybės ženklą, skiriamą geriausioms vaikų knygoms. Pažymėtina, kad šis knygų vertinimo modelis pasižymi įtraukumu: ekspertų komisijai atlikus pirminę atranką, galutiniame balsavime dalyvauja ir patys jaunieji skaitytojai.
Slovėnijos bibliotekose itin giliai įsišaknijusios žaliosios ir socialinės integracijos iniciatyvos. Franceto Bevka bibliotekoje veikianti „Sėklų biblioteka“ leidžia lankytojams pasiskolinti sėklų, užsiauginti derlių ir vėliau grąžinti naujai surinktas sėklas bendruomenei, o Polje bibliotekoje organizuojamos augalų mainų dienos skatina ekologinį sąmoningumą bei sutelkia vietos gyventojus. Socialinės atskirties mažinimo srityje išsiskiria specialiai imigrantams bei buvusiems kaliniams rengiamos skaitymo grupės ir integraciniai užsiėmimai.
Taip pat verta paminėti tvarią knygų fondų valdymo praktiką: patrauklią išvaizdą išlaikę nurašomi leidiniai ne išmetami, o pasiūlomi lankytojams įsigyti už simbolinę kainą (išstatomi atskirose lentynose).
Slovėnijoje stebėti pavyzdžiai atveria vertingų įžvalgų ir naujų praktikų galimybę ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos komandai. Ačiū Gretai už pasidalijimą įspūdžiais
